|
TIRANA:
Tirana ėshtė Kryeqyteti i Shqiperisė.
Lindja e vendbanimit tė hershėm dhe zhvillimi i mėvonshėm si qytet janė pėrcaktuar nga pozicioni i rėndėsishėm gjeografik
nė njė fushė pjellore tė pasur me pyje e ujėra dhe si nyje e rrugėve tokėsore qė e lidhin me bregdetin Adriatik dhe Shqipėrinė
Lindore, si dhe nėpėrmjet Qafės se Krrabės e Luginės sė Shkumbinit me viset e brenshme tė Gadishullit Ballkanik. Treva e Tiranės
ka qenė e banuar qysh nga koha e neolitit. Rreze Dajtit janė zbuluar rrėnojat e njė kėshtjelle tė shekujve tė parė. Nė emrin
Tirana ajo ndeshet njė rrėnjė e lashtė, qė haset edhe nė viset tjera ku kanė jetuar ilirėt. Nė kodrat qė e rrethojnė ishte
njė sistem kėshtjellash (Petrele, Prez, Ndroq, Farkė), qė i shėrbente mbrojtes sė Durrėsit e Krujės. Monumenti mė i lashtė
i Tiranės ėshtė njė mozaik i zbuluar bashkė me mbeturina tė tjera arkitektonike tė antikitetit tė vonė nė periferi tė fushės
sė vjetėr tė aviacionit, tek i ashtuquajturi Kroi i Shėngjinit.
Si datė e themelimit tė qytetit tė Tiranės merret
viti 1614, kur me kujdesin e Sulejman Pashė Bargjinit, nė vendin ku sot gjendet momumenti Partizani u ngrit bėrthama e parė
e qytetit tė ardhshėm: njė xhami, njė banjė (hamam), njė furrė dhe disa dyqane. Qė nga mesi i shekullit XVII Tirana filloi
tė zhvillohet dhe u pajis me njė pazar, kishte zejtari sidomos pėr pėrpunimin e mėndafshit, tė pėlhurave prej pambuku, lėkurave,
qeramikės, metaleve, argjentarisė etj. Lagja e parė e Tiranės ishte Lagja e Bamit dhe mė vonė ajo e «Mujos». Nė vitin 1789
filloi tė ndėrtohej Xhamia e Ethem Beut, qė ruhet sot si momument kuturor nė sheshin Skėnderbe. Nė vitin 1830 u ngrit Kulla
e Sahatit, e cila ka njė lartėsi prej 35 metrave. Nė shekullin XIX nė Tiranė dhe nė fushėn e saj u forcua pushteti i Toptanėsve.
Banorėt kanė luftuar kundėr sunduesve osman. Gjatė Rilindjes kėtu punuan disa veprimtarė tė shquar tė saj. Ndėrsa nė vitin
1889, nė Tiranė filloi tė zhvillohet mėsimi nė gjuhėn shqipe. Me 26 nėntor tė vitit 1912 populli i Tiranės nė marrėveshje
me Ismail Qemalin, ngriti flamurin kombėtar. Gjatė Luftės sė I Ballkanike Tirana u pushtua pėrkohėsisht nga ushtria serbe.
Nė Tiranė gjeti strehim dhe u vendos njė pjesė e popullsisė sė Dibrės, e dėbuar nga shovinistet prej trojeve tė veta mė 1913-1915
dhe 1918-1920. Banoret moren pjese ne kryengritjen fshatare te udhehequr nga Haxhi Qamili me 1914. Me 8 shkurt tė vitit 1920
qeveria e dalė nga Kongresi i Lushnjės u vendos nė Tiranė, me ēka pastaj u bė kryeqyteti i Shqipėrisė. Kjo ngjarje luajti
rol vendimtar nė zhvillim e metejshėm tė qytetit tė Tiranės. Nė atė kohė Tirana kishte 17.000 banorė dhe pėr njė kohė shumė
tė shkurtė u shtuan njė varg lagjesh tė reja. Masat popullore tė Tiranės bashkė me fshatarėsinė e rrethinave qė nga viti 1919
kundėrshtuan tradhetinė e Esat Toptanit, si dhe pėrpjeket e Ahmet Zogut pėr tė marrė fuqinė nė dorė nė vitin 1922 dhe ndihmuan
kryengritėsit dibranė tė udhėhequr nga Isuf Elezi tė hynin nė Tirane. Gjatė viteve 1920-1924 banorėt e Tiranės kanė luftuar
kundėr vėrshimit serb dhe ardhjes sė forcave zogiste te Shkalla e Tujanit. Me 20. prill tė vitit 1924 agjentėt zogistė nė
Tiranė vranė Avni Rustemin dhe populli doli nė demonstrata. Nė qershor tė vitit 1924 nė Tiranė u vendos Qeveria e dalė nga
Revolucioni i Qershorit qė ishte e udhėhequr nga Fan Noli. Pas pėrmbysjes sė saj, Tirana vijoi tė ishte njė nga qendrat kryesore
tė qendresės antizogiste. Nė vitin 1938 Tirana edhe pse ishte kryeqytet, kishte vetėm 25.000 banorė. Nė fillim tė viteve tė
'30-ta filloi tė zbatohet plani urbanistik me ngritjen e ndėrtesave tė ministrive dhe tė bashkėsive dhe me hapjen e sheshit
Skėnderbe, nė vitin 1933 mori trajtė boshti (sot shėtitorja Dėshmoret e Kombit), ndėrsa pothuaj pa ndėrtesa nė tė dy anėt,
nė vitin 1937 pėrfundoi ndėrtesa e Bankės Kombėtare. U bėnė disa ndėrtime tė tjera si spitali, dyqanet nė rrugen qė pas Ēlirimit
u quajt e Barrikadave, pastaj u hap pazari i ri nė lindje tė pazarit tė vjetėr dhe disa shtėpi banimi (lagje e tėrė) duke
marrė emrin Tirana e Re.
E-mail: armend_dj@yahoo.com
|
