Kosova (Koh-SOH-vah), also
known as Kosovo, is the disputed region between Kosova's Albanian majority and Serbia. Once an autonomous federal unit of
Yugoslavia, in 1989 it was stripped away of its autonomy by the government of Slobodan Milosevic, whose later actions would
result in the break-up of Yugoslavia, which Serbia is a part of, and the ensuing wars in Croatia, Bosnia-Hercegovina, and
Kosova.
PRISHTINA: Prishtina ėshtė kryeqyteti dhe qyteti mė i madh i Kosovės. Ajo sė bashku me rrethinėn
e saj ka mbi 400.000 banorė. Prishtina ėshtė qendėr administrative, ekonomike dhe kulturore e Kosovės. Rajoni i Prishtinės
ka njė histori tė gjatė. Ekzistojnė gjetur dėshmi akreologjike tė cilat datojnė qė nga periudha e neolitit tė hershėm.
Nė
pjesėn jug - lindore tė qytetit, u gjetėn mbeturinat e Ulpianės - qendrės se provincės Ilire tė Dardanisė. Ulpiana ishte ngritur
nė shekullin e II-tė, gjatė sundimit tė Perandorit Trajan, ndėrsa u rindėrtua mė shekullin e VI-tė gjatė sundimit tė Justinianit,
pas sė cilės ėshtė quajtur Iustiniana Secunda. Sipas pėrshkrimeve nga monumentet e Ulpianės, ėshtė e qartė se ka qenė njė
nga qytetet mė tė bukura nė Dardaninė Iliriane, pasi qė edhe shpesh ishte pėrmendur si Ulpiana Splendissima. Aty ėshtė gjetur
njė numėr i madh i mbeturinave siē janė monedhat, pjesė tė keramikės, armė, stoli, etj, tė cilat janė tė ekspozuara nė Muzeun
e Historisė nė Prishtinė. Pas depėrtimit tė sllavėve dhe barbarėve gjatė viteve tė hershme tė Mesjetės, qyteti i shkatėrruar
i Ulpianės ishte i braktisur, duke krijuar njė lokalitet pėr qytetin e ri tė Prishtinės. Gjatė sundimit serb, Prishtina ishte
qendra kryesore politike. Afėr prishtinės gjendet vendi i Betejės sė Kosovės (1389), nė tė cilėn aleanca Ballkanike, e udhėhequr
nga princi serb Llazari, luftuan kundėr ushtrisė Osmane. Beteja shėnoi fillimin e sundimit Osman nė rajon. Prishtina u zhvillua
gjatė shekullit XIV dhe XV si njė qendėr tregtare dhe induastriale. Gjatė sundimit Osman nė rajon, Prishtina ishte qendėr
e rėndėsishme administrative, vendqėndrim i Pashės dhe pėr njė kohė tė shkurtė ishte qendėr e Vilajetit tė Kosovės. Gjatė
luftėrave Turko - Austriake tė shekullit XVII, populata shqiptare e Prishtinės nėn komandėn e Pjetėr Bogdanit luftuan pranė
ushtrisė Austriake kundėr Osmanėve. Gjatė fushatės sė Pikolominit dhe fushatave tė mėvonshme Austriake, Prishtina ndryshoi
dukshėm, siē ishte rasti gjatė zjarreve tė vitit 1859 dhe 1863.
Nė shekullin e XIX, duke u bazuar nė shkrimete A.Bue
(1838), Prishtina kishte 7000 deri 9000 banorė, ndėrsa Hilferding (1857) shkroi se qyteti kishte 1500 shtėpi, njė e pesta
e tė cilave ishin serb. Nga mesi i shekullit XIX, Prishtina ishte e famshme pėr nga Panairet e saja tė mallrave dhe artikujve
tė ndryshėm tregtar, posaēėrisht kafshė, prodhime tė leshit, tė bakrit, enė balte (vorba), qendistari etj. Gjatė Luftės sė
Dytė Botėrore, Prishtina (me pėrafėrsisht 16.000 banorė), ishte e pėrfshirė nė zonat e pėrfshira nga Italianėt dhe ishte qendra
e rajonit me tė njejtėn emėr.
Nė shekullin e XIX, duke u bazuar nė shkrimete A.Bue (1838), Prishtina kishte 7000 deri
9000 banorė, ndėrsa Hilferding (1857) shkroi se qyteti kishte 1500 shtėpi, njė e pesta e tė cilave ishin serb. Nga mesi i
shekullit XIX, Prishtina ishte e famshme pėr nga Panairet e saja tė mallrave dhe artikujve tė ndryshėm tregtar, posaēėrisht
kafshė, prodhime tė leshit, tė bakrit, enė balte (vorba), qendistari etj. Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, Prishtina (me pėrafėrsisht
16.000 banorė), ishte e pėrfshirė nė zonat e pėrfshira nga Italianėt dhe ishte qendra e rajonit me tė njejtėn emėr.
Prishtina
u bė kryeqytet i Kosovės pas Luftės sė Dytė Botėrore. Deri nė kėtė pikė, Prishtina ka mbajtur paraqitjen e saj si qytet oriental,
mirėpo modernizimi intenziv i saj nė Jugosllavinė socialiste, kanė kontribuar nė ndryshimin e tėrėsishėm tė strukturės dhe
pamjes sė qytetit dhe kanė shkatėrruar ēarshinė e vjetėr (rrugėn kryesore tė pazarit) dhe ndėrtesat e shekullit XVIII dhe
XIX ti zėvendėsojnė me ndėrtesa tė reja. Rrugėt e shtruara me kalldėrma tė bukura dhe shtėpitė e ndėrtuara prej balte u zėvendėsuan
me komplekse tė reja moderne dhe rrugė tė gjėra dhe me ndėrtesa atraktive publike: Ndėrtesa e Asamblesė, Radio Stacioni, Televizioni
i Prishtinės, Ndėrtesa e Shtypit, Bibloteka, disa qendra bankare etj.
Pas shfuqizimit tė statusit tė automonisė sė
Kosovės nga ana e Serbisė nė vitin 1989, tė gjitha ndėrtesat publike dhe ndėrmarrjet u morėn nga menaxhmentėt e caktuar serb,
tė cilėt i pėrjashtuan tė gjithė punėtorėt shqiptarė.
Prishtina ėshtė qendra mė e madhe arsimorėe nė Kosovė. Nė Prishtinė
me 13 fakultete, gjendet Universiteti i Prishtinės, i formuar nė vitin 1970. Prishtina poashtu ėshtė qendra e Akademisė sė
Shkencave dhe Arteve tė Kosovės, e cila mbledh intelektuelėt mė prominent kosovar, Instituti i Albanologjisė dhe Instituti
i Historisė. Fatkeqėsisht pas shfuqizimit tė statusit tė Kosovės nga ana e Beogradit dhe marrjes sė administratės sė saj,
nė njė tentim pėr mbylljen e kėtyre institucioneve, u morėn me focė ndėrtesat dhe zyret e tyre duke i detyruar ata tė gjejnė
njė zgjedhje alternative - ishin tė detyruar tė dalin dhe tė vazhdojnė aktivitetet e tyre rreth qytetit. Pėrveē kėsaj policia
serbe shpesh ngacmonte anėtarėt, profesorėt, studentėt dhe tė punėsuarit e kėtyre institucioneve.
Lokalitetet mė tė
njohura tė Prishtinės janė "Kurrizi", nė Dardani dhe "Qafa" qė gjendet afėr qendrės sė qytetit, ku ka shumė dyqane, kafene
dhe vende dėfrimi, tė cilat gjenden nė tunelet e ndėrtuara brenda ndėrtesave tė banimit.
After the revocation
of Kosova's autonomy, the Serbian authorities closed schools in the Albanian language, massively dismissed Albanians from
state-owned enterprises, and suspended Kosova's legal parliament and government. Serbia instituted a regime of systematic
oppression of the Albanian population in Kosova, and flagrant violations of basic rights of Albanians occured frequently.
Initially the Albanians responded to the repression with peaceful and passive resistance. In 1992 the people of Kosova
held free elections in which they chose their leadership, expressed their determination for the independence of Kosova in
the 1991 referendum, and in the same year the Kosovar parliament declared the independence of Kosova. They formed a parallel
government, found means of continuing Albanian-language education outside of occupied premises and providing health care (most
Albanian doctors were dismissed from state-owned hospitals by Serb installed authorities).
In early 1998 the Serbian
government began a crackdown against the Kosova Liberation Army (UĒK), a guerilla movement which emerged after it became apparent
that the peaceful approach was ineffective in face of the brutal regime of Milosevic. After 1998 Serbian security forces conducted
a scorched earth policy in Kosova, raising villages to the ground, creating an exodus of over one million refugees and internally
displaced persons, and committed horrific atrocities against unarmed civilians, including women and children.
The
NATO bombing campaign, which began in March 1999 after Serbia's refusal to sign a peace accord for the settlement of the conflict
in Kosova, lasted until June 1999 when the Yugoslav president Slobodan Milosevic capitulated and agreed to withdraw all Serbian
security forces from Kosova. United Nations Security Council resolution 1244 established a United Nations civilian administration
in Kosova (known as the United Nations Mission in Kosova; UNMIK) and allowed a NATO-led peacekeeping force to enter Kosova
to ensure security.
The war in Kosova had created over one million refugees and internally displaced persons, left
over 300,000 people without shelter, an estimated 10,000 dead, and mass graves containing bodies of up to one hundred civilians,
including women and children, who have been summarily executed.
The Kosovars, UNMIK, NATO and the international community
are now making efforts to rebuild Kosova, revitalize its economy, establish democratic institutions of self-government, and
heal the scars of war. (For more up-to-date information on the deveopments in Kosova please check out the Kosova Crisis Center.)
Geographic Features Kosova borders Serbia in the north and northeast, Montenegro in the northwest, Albania in
the west and the FYR of Macedonia in the south. It covers a total of 10,887 squared kilometers and its population is around
two million, 90 percent of which are ethnic Albanian.

|